(1924 - 2016)

Kilusi iš senos ir garsios Juzėnų giminės, linksmo kaimo siuvėjo Felikso ir jo žmonos Kostancijos (Šilinytės) vienturtė duktė, nes anksčiau gimusieji mirė visai maži. Paauglystėje pasiliko visiška našlaite, mat vienas po kito mirė tėvai.

Augo kaimynystėje gyvenusio gerokai vyresnio pusbrolio Jono Juzėno globoje, tarsi viena iš jų gausios šeimos būtų. Ištekėjo jauna, už nuo Vyžuonų atklydusio kalvio Jono Tamošiūno. Pasipylė vaikai, išaugino du sūnų ir dukrą, išmokslino. Pašvenčių vienkiemyje gyvendama labai mėgo grybauti, uogauti, mėgo su žmonėmis, net iš ano Šventosios kranto sueiti, nuoširdžiai pasikalbėti. Išsikėlusi iš vėliau nugriauto vienkiemio, gal porą paskutiniųjų ilgo gyvenimo dešimtmečių gyveno pačiame kaimo centre, buvusioje kolchozo kontoroje (dabar čia bendruomenės seklyčia). Pergyveno ankstyvą savo dviejų sūnų - Juliaus ir Ričardo mirtį, buvo puiki pasakotoja, senosios sodžiaus kultūros, papročių ir net prietarų žinovė. Dažnai apie paupio įdomybes, tėvelio "burtus", su didžiu džiaugsmu apie triuką su "bėgančiu" pinigu, vestuvių, krikštynų, laidotuvių papročius vis pasisukinėdama, skarelę pasitaisydama paporindavo. Pamenu, kaip apgailėjo pusbrolio, žinomo rašytojo Juozo Baltušio - Alberto Juzėno netektį: "Neber familijas - Baltušis numire..."  Kelerius paskutinius savo ilgo ir nelengvo gyvenimo metus glaudėsi pas anūkę Justiną Vilniuje, kur mirė ir sostinės kapinėse buvo palaidota. Labai gaila, kad ne Butėnuose - taip jaukiame Juzėnų giminės kampelyje, ten kur jie, kaip ir žemiškajame gyvenime, visi veik draugėje.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Orai

Nuorodos

Sukurta: Origins.lt

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje 16 svečių ir narių nėra

Lankytojai

Patalpinta:

serveriai

Scroll to top